Ar tapsmas mama kada nors buvo nesudėtinga? Pirmąkart tampant mama atrodo, jog dar niekas nėra patyręs minčių, jausmų ir kūno pokyčių audros. Nors neužrašytos pramočių patirtys mūsų nepasiekė, feminizmas XX a. II pusėje paskatino žvelgti į vaikų gimdymą ir auginimą ne kaip į prievolę, bet kaip į sąmoningą moters pasirinkimą. Taip atsirado motinystės tyrimai, lydėję šios knygos pasakotoją.
Jeigu mamos užrašytų savo istorijas, jos daug kuo būtų panašios: „Turėti vaikų? Niekada. Arba ne dabar, kada nors. Jie bus planuoti. Tikrai nepavirsiu rūpestinga ir pervargusia mamyte, ir tikrai nebūsiu panaši į savo mamą.“ Tada kūdikis, turintis savų planų, praneša ateinąs ir mažulyte kojele nuspiria mamos įsitikinimus, planus, iliuzijas ir prietarus. Bet suteikia išminties ir patirties, leidžiančios parašyti knygą, kurioje dera rašytojos talentas, mokslininkės smalsumas, moters išmintis ir mamos humoro jausmas.
Humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė
tyto alba, 2018
Šis debiutas turėtų patikti jaunesnio amžiaus skaitytojams, kaip savotiškas studentiško gyvenimo pradžiamokslis. (…) Pasakotoja nesiima visažinės ar teisėjos vaidmens, ji jautriai reaguoja į visus likimo pokštus, visada būdama šalia to, kuriam labiausiai reikalinga pagalba. Nors rašo apie studentišką gyvenimą, širdyje Vaiva R. vis dar yra paauglė, bijanti, o gal nenorinti suaugti. Juk tada visus svarbius sprendimus teks priimti pačiai. O galbūt šis romanas ir yra tiltas, nutiestas nuo paaugliškos patirties suaugusiųjų gyvenimo link? Šiuo klausimu ir baigiu, neabejodama, kad pasirinkę savo vakarą praleisti su šia knyga, skaitytojai tikrai nenusivils.
http://www.kulturpolis.lt/old/main.php/id/299/lang/1/nID/5912/page/18
Angelė Jasevičienė
aprašymas
Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vakare miegot po panoramos, nekenčiu savo boso (tokie žmonės neturėtų vadovaut), seksas šeštadieniais, kartais sekmadieniais (rytą) ir būtinai per šventes. Atostogos Lietuvos pajūryje, palydimos fraze: "Kitąmet važiuosim į Turkiją..." Studentai (mes, mes!) papasakotų: valgau net jei pasibaigęs galiojimo laikas ir būtinai valgau svečiuose, kava kava kava, alkoholis, atostogos, plotas, seksas (kartais, nepastovus ir nesaugus), savaitgalis, pirmadienis, antradienis, egzaminas, egzaminas, sesija (jau?!), atostogos. Dėstytojas irgi žmogus. Mes – studentai. Mes – jūsų ateitis. Mes nemiegam per naktis ir diskutuojam apie meilę. Kas tai? Sąmoningas apsisprendimas, cheminė reakcija ar žaibas iš dangaus? Mes daug rūkom ir dar daugiau geriam. O prisigėrę šokam sirtakį, kol kaimynai iškviečia policiją. Mes niekada neturim pinigų, bet kai turim – niekam negailim. Mes ruošiamės egzaminui paskutinę naktį ir duodam tuščius pažadus. Sau. Atėję į svečius daug valgom, nes namie tarakonai iš bado jau pasikorė. Mes labai norim daug dirbti ir uždirbti daug pinigų. Tik nežinia, ką dirbti ir kaip jų uždirbti. Mes norim išgelbėt pasaulį nuo karo, vėžio ir aids, bet pamirštam nusipirkti prezervatyvų. Mes mokame paruošti po dvylika patiekalų iš ryžių, kiaušinių ir bulvių. Penktadienio vakarą sugebam pragerti mėnesio pajamas. O paskui gebam stebuklingai išgyventi iki kitos stipendijos ar algos. Kas trečias iš mūsų yra buvęs JAV, Airijoje ar Anglijoje. Kaimynai mūsų kaži kodėl nemėgsta. Šiaip mes laimingi. Ir mylim gyvenimą. Ponios ir ponai, mes – jūsų ateitis.